Menesio archyvasspalio 2020

ByAlvidas

Nepriklausomybės sąsiuviniai ROMUALDAS OZOLAS. LIETUVA: VEIKSMŲ KNYGA

Tęsiame pažintį su unikaliu Romualdo Ozolo rankraštiniu palikimu, kurio didžioji dalis perduota ir tvarkoma Lietuvos centrinio valstybės archyvo specialistų. Skaitytojui pristatome dokumentą, pavadintą „Lietuva: veiksmų knyga“.

 Tai veikiausiai sumanytos knygos pradžia: numatytas turinys, parašyta pratarmė, įvadas ir du skyriai. Rašyta 2000 metų balandžio–liepos mėnesiais, deja, nebaigta. Greičiausiai, tai tuo metu ryškėjusios „naujosios politikos“ gaires formuluojantis dokumentas.

Lietuvai pasiekus imitacinės orientacijos į Vakarus piką („Williams International“ atėjimas į Mažeikius), išgyvenant pakvietimo tapti Europos Sąjungos nare entuziazmą, R. Ozolo rūpestis – išlikti, išsaugoti nacionalinio ūkio likučius, stiprinti tautinį ir kultūrinį savitumą. „Veiksmų knygos“ tikslas – „alternatyvi nacionalinio ūkio savarankiškumo Europos Sąjungos kontekste politika“.

Dokumento išliekamoji vertė – apmąstymai apie okupuotosios sąmonės palikimą ir jo įtaką Antrosios Lietuvos Respublikos politiniams sprendimams. R. Ozolo įžvalga dėl mūsų sąmonės orientacijos – „mes turim kažkam priklausyti“ – išlieka aktuali, apmąstant Lietuvos valstybės 30-mečio būvį.

Pratarmė

Ši „Veiksmų knyga“ yra lietuvių tautos plėtros nacionalinės programos metmenys.

Istorija čia apžvelgiama tiek, kiek būtina suvokti tautos kilmę, būdą ir gyvenimo tikslus.

Šiuolaikinio gyvenimo istorija dar labai trumpa – viso labo ne visas XX amžius. Ji formuoja mūsų šiandieninį ūkį, kultūrą ir interesus. Pagrindiniai to meto bruožai kaip mūsų išgyvenimo ir gyvenimo būdo parametrai tarnauja įvadine dalimi valstybės struktūrinio suskirstymo pagrindimui ir prioritetinių veiksmų tose valdymo srityse nustatymui.

Svarbiausia programos dalis yra valstybės valdymo struktūra ir jos padalinių veiksmai, kurie turėtų garantuoti saugią tautos ateitį.

Valstybės valdymo struktūra išskleidžiama: 1) pagrindžiant sistemą, 2) nurodant svarbiausias baro veiklos sritis, 3) išskiriant prioritetinius darbus ir 4) išryškinant toliau tirtinus klausimus.

Atskirai (III dalis) aptariami nacionaliniai uždaviniai, kuriuos turi spręsti visi valdžios lygmenys, visoms ideologijoms atstovaujančios politinės organizacijos, pagaliau – visuomenė kaip viešosios nuomonės, intelekto ir mentalumo vienovė.

2000 04 30, 13.49        R. O.

Įvadas

Istorijos palikimai

 

Lietuviai vis dar gyvena, nors jų jau nebeturėjo būti. Lietuvių sunaikinimu nuosekliai buvo užsiėmę vokiečiai, rusai ir lenkai, vykdydami karus ir okupacijas, tremtis, genocidus ir ekocidus, dementalizacijas ir asimiliacijas*. Demografinė pasekmė: daugiau kaip dešimt kartų mažesnis gyventojų skaičius lyginant su Lenkija šiandien, nors X amžiuje, kai Lietuvos ir Lenkijos valstybės dar tik ryškėjo, abiejų tautų gyventojų skaičius buvo beveik toks pat**.

Teritorinė pasekmė: nutautintos ir asimiliuotos baltų gentys teritorijose, kurios dešimt kartų didesnės už šiandieninę Lietuvos teritoriją***.

Kultūrinė pasekmė: keletą amžių lietuviai kūrė kultūros ir civilizacijos vertybes kitoms tautoms – gudams, lenkams, vokiečiams, rusams, prarasdami viduramžių, Renesanso ir klasikinio kapitalizmo epochas, į XX amžių įžengdami kaip mažai raštinga, pusiau nutautusi valstietiško mentaliteto tauta****.

Mentalinė pasekmė: nepasitikėjimas „užribiu“ ir naujovėmis, nacionalizmas arba kosmopolitizmas, pavydas ir klasta, gerumas ir žiaurumas, jusliškumas ir dar nedrąsus racionazmas.

Labai svarbūs Lietuvai specifiniai XX amžiaus palikimai.

Ištrūkusi iš 120 metų trukusios rusų vergovės XX amžiaus pradžioje, prieš didįjį totalitarinių režimų susidūrimą amžiaus viduryje, Lietuva paragavo laisvės skonio ir, nors tautos didžiuma neatlaikė išmėginimo ir pasidavė naujai okupacijai be pasipriešinimo, laisvės viltis gyvavo visus penkiasdešimt bolševikinės okupacijos metų. Laisvė ir toliau sąlygoja ir sąlygos Lietuvos savitaigos pobūdį: Nepriklausomybė aukščiau už viską!

Deja, per tuos penkiasdešimt okupacijos metų dėl totalitarinės ūkio tvarkymo sistemos Lietuvos žmonės buvo atjunkyti nuo savarankiško visuomeninio ir ūkinio gyvenimo, neteko santykio su turtu ir kapitalu, kas išsivadavus sudarė palankiausias sąlygas masiniam piktnaudžiavimui ir nusikalstamumui, atvedusiam į valstybės finansinį bankrotą, kurio pavidalus dabar ir bandome įveikti.

Esama ir specifinio Antrosios nepriklausomos respublikos istorinio palikimo: beveik visas tarybiniais metais sukauptas valstybinis ir „kolektyvinis“ turtas yra išgrobstytas arba išparduotas užsienio monopolijoms, beveik veidrodiškai pakartojančioms Lietuvos priklausomybės schemą, tik šįkart ne nuo Rytų, o nuo Vakarų. Įstojimas į Europos Sąjungą tą priklausomybę apiformins juridiškai.

Ši turto priklausomybės schema atspindėjo ir pagrindinius politinius buvusiųjų valdžių veiksmus. Bijodami opozicijos puolimų dėl galimų simpatijų Rusijai, kairieji su savo parlamentu ir vyriausybėmis rūpinosi tik ankstesniais dešimtmečiais sukurtų ūkio struktūrų ir jų valdymo nomenklatūros išsaugojimu, o dešinieji, argumentuodami integracijos į Vakarų struktūras sąlygomis, išpardavė visą tą turtą be ceremonijų ir skrupulų, jau dabar realizuodami Lietuvos ūkio visiškos priklausomybės nuo Vakarų monopolijų nuostatą.

Tai nuostatai alternatyvi yra nacionalinio ūkio savarankiškumo Europos Sąjungos kontekste politika. Į jos realizavimo galimybes ir apeliuoja ši „Veiksmų knyga“.

 

* Reikia sudaryti pagrindinių naikinimų schemas.

** Demografinių duomenų lentelės!

*** Teritorijos mažėjimo lentelės.

**** Svarbiausi kitoms tautoms kūrę žmonės ir paminklai.

ByAlvidas

N. Puteikis: rinkėjai suklydo

Centro partija-Tautininkai negalėjo atsilaikyti prieš ultraliberalias tendencijas, rinkėjai suklydo, teigia partijos pirmininkas Naglis Puteikis.

„Akivaizdu, kad Lietuva labai smarkiai liberalėja, rinkėjai renkasi vis liberalesnes partijas (…) Akivaizdu, kad prieš tokią tendenciją jokia tautininkų centristų partija negalėjo atsilaikyti, bet tai, kad mes vis dar turime virš dviejų procentų, rodo, kad rinkėjai mūsų nelaimėje nepaliko“, – pirmadienio naktį BNS sakė politikas.

„Vienmandatėse – lygiai tas pats, mane tiesiog pralenkė visų rūšių liberalai. Visur tas pats“, – teigė N. Puteikis.

Jis sakė, kad artimiausiuose partijos planuose yra galutinis susivienijimas su tautininkais ir kitų panašių pažiūrų partijų kvietimas vienytis, per artimiausius trejus metus tikimasi padvigubinti narių skaičių.

„Po trejų metų, manau, mes jau turėsime frakcijas savivaldybių tarybose, o po ketverių metų grįšime į Seimą“, – tvirtino partijos lyderis.

Nieko, visi klysta, rinkėjai irgi klysta, mes jiems išaiškinsime, kad jie suklydo“, – tvirtino jis.

Pats N. Puteikis, sakė nesvarstantis trauktis iš partijos pirmininko posto, tačiau tai padarys, jei partija pareikalaus.

„Na, balsų skaičiumi aš geriausias, nebent kolegos pasakytų, kad Nagli, pasitrauk (…) Jei dauguma nuspręs, kad dėl mano kaltės (pralaimėti rinkimai – BNS) ar reikalingas kitas, tai aišku, kad aš atsistatydinsiu“, – kalbėjo parlamentaras.

Suskaičiavus balsus 1616 apylinkių iš 1989, Centro partija-Tautininkai turi 2,65 proc. palaikymą. N. Puteikis Danės vienmandatėje rinkimų apylinkėje šiuo metu yra trečias, jį lenkia konservatorius Arvydas Pocius ir liberalas Saulius Budinas. 

KOMENTARAS

Kiek žmogus gali būti akiplėšiškas, nesusipratėlis,  kad gali rinkėjų pasirinkimą  kritikuoti, teikdamas, kad suklydo?

NESUSIPRATĖLIUI  – Tauta, visuomenė neklysta, jinai renkasi. Renkasi kas  valdys mūsų šalį. Renka žmones – asmenybes, kurie turi gerų idėjų, minčių ir moka kurti.

Straipsnio nuoroda: https://www.alfa.lt/straipsnis/50429292/n-puteikis-rinkejai-suklydo

ByAlvidas

Centro partijos Etikos komisijos svarstymas?

Internete 2020 m. liepos 22 d. buvo išplatintas straipsnis „Bestuburio karatisto kerštas“, kuriame aprašyta, kaip vedinas keršto Centro partijos pirmininko pavaduotojas, politinės tarybos narys, partijos valdybos prižiūrėtojas K. Krivickas sukvietė partijos Etikos komisiją ir liepė svarstyti bei surašyti protokolą, kuriuo vadovaujantis būtų galima pašalinti iš partijos jam ir partijos pirmininkui neįtinkančius partijos narius – Alvidą Šimkų, Valerijų Šabrauską ir Rimą Štefanę.

Lietuvos Centro partija vadovaujasi Etikos kodeksu, kurio pagrindinis tikslas – prisidėti prie dorovinių santykių kūrimo ir įtvirtinimo visuomenėje. Centro partijos Etikos komisijos funkcijos ir veikla apibrėžta Centro partijos įstatų XVI skirsnio dalimi ,,Centro partijos Etikos komisija” (toliau – Įstatai) bei Etikos komisijos reglamente (toliau – Reglamentas).

Išanalizuokime šios komisijos veiksmus ir juos įvertinkime:

  1. Įstatuose ir Reglamente yra nustatyta, kad Etikos komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas arba jam nesant – pavaduotojas, tačiau yra žinoma, kad 2020 m. liepos 11 d. įvykusį Etikos komisijos posėdį sušaukė K.Krivickas. Vadovaujantis Centro partijos įstatų XVI skirsnio 8 dalimi, K. Krivickas nėra ir negali būti Etikos komisijos nariu.
  2. Įstatuose ir Reglamente įtvirtinta, kad ,,Centro partijos Etikos komisija remdamasi šiais įstatais nagrinėja narystės Centro partijoje ir jos atstatymo klausimus. Svarsto pateiktą medžiagą apie Centro partijos Tarybos nutarimų ignoravimo apraiškas bei sprendžia ginčus tarp Centro partijos narių ir Centro partijos organų bei pateikia išvadas.” Pateikto Centro partijos Etikos komisijos posėdžio 2020 m. liepos 11 d. protokolo turinys neįrodo buvus bent menkiausią klausimo nagrinėjimą ar svarstymą, protokole nėra nurodyta, kokia medžiaga svarstymui pateikta, kuo remiantis pradėtas svarstymas ir kuo pagrįstas priimtas sprendimas. Nekalbant jau apie tai, kad svarstant itin jautrų ilgametės partijos narių narystės nutraukimo klausimą etiška būtų buvę iškviesti ir svarstomus asmenis bei išklausyti jų paaiškinimų. Tuo labiau, kad tokia galimybė yra numatyta ir Reglamente: ,,Komisijos posėdžiai yra uždari, tačiau esant būtinumui, Komisija gali priimti sprendimą leisti dalyvauti posėdyje kviestiniams asmenims.”

Reglamente nustatyta, kad Etikos komisijos tikslas – remiantis etinėmis nuostatomis ugdyti Partijos narių politinę kultūrą, siekti santarvės ir humaniškų tarpusavio santykių. Etikos komisija – tai Partijos drausmės valdymo organas, kurio pagrindinis tikslas – objektyviai išnagrinėti Partijos įstatų, programos pažeidimus, Partijos suvažiavimo ir Centro partijos Tarybos nutarimų ignoravimo apraiškas bei siūlymus keisti įstatus, narių pareiškimus, skundus ir kitą informaciją apie netinkamą narių elgesį. Deja, tai veikiau deklaracija, o ne norma.

Akivaizdu, kad minėtas Etikos komisijos posėdis buvo formalus, o parengtas itin lakoniškas protokolas įrodo Komisiją esant marionete ir vykdžius K.Krivicko reikalavimą pateikti išvadą apie pašalinimą.

Remiantis išdėstytais argumentais kyla abejonės Etikos komisijos posėdžio ir priimto sprendimo teisingumu ir teisėtumu. Ar Centro partijos Etikos komisija yra etiška? Ar Etikos komisijos priimtas sprendimas pašalinti iš partijos narius yra teisėtas ir teisingas?

Klausimas Etikos komisijos nariams: Kokiu Centro partijos veiklą reglamentuojančiu dokumentu remiantis K. Krivickas sukvietė Etikos komisiją, dalyvavo jos darbe ir net vadovavo komisijai? Ar sąžiningai savo pareigą atlikote jūs, Etikos komisijos nariai? Ar patys elgėtės etiškai?