Menesio archyvasspalio 2023

ByAlvidas

Vidmantas Martikonis. Viešas laiškas politikams (ypač dešiniesiems, jeigu tokių liko), kurie dar pajėgūs girdėti

Kas jau kas, bet lietuvių tauta labai gerai žino ir atsimena, kas yra nacionalizacija, kolektyvizacija ir išbuožinimas. Ką reiškia būti ištremtam ir iškentus didžiausius vargus svetimame šaltyje po ilgų metų grįžti į savo namus, kurie nebe tavo. Ten įsikūrusi kolchozo raštinė ar gyvena načalniko šeima. Miškuose ilgai gynėme tai, kas žmonėms svarbiausia – savo nuosavybę ir laisvę. Tai yra pačios skaudžiausios išgyventos patirtys, kurios mums, kaip tautai, ilgiems metams įaugo į kraują, užsikodavo genuose. Todėl nenuostabu, kad pas mus nuosavybės jausmas yra giliausias visoje Europoje. Nuosavo turto vienam žmogui tenka daugiausiai iš visų Europos tautų.

Bėgome nuo to bolševizmo kiek galėdami, nesidairydami ir neatsisukdami. Išoriniai rūbai ir iškabos bei fasadai pasikeitė šviemečiais, bet, deja, kai kurių šiandienos politikų smegenys pajudėjo tik sraigės žingsniu. Išbuožinimas ir bolševizmo dvasia į Lietuvą vėl prasiveržė per mūsų valdžios sprendimus. Seimas po svarstymo pritarė Vyriausybės pasiūlytam naujam Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymui. Reiškia, liko vienas žingsnis, ir šiandieninėje Lietuvoje vėl suplazdės raudonos vėliavytės.

Svarbiausias motyvas, kuris nurodomas siekiant apmokestinti žmonių NT, yra pasakymas, kad taip daryti liepia ES. Štai finansų ministrė nuolat viešai kartoja, kad Europos Komisija balandžio mėn. pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir NT mokesčių bazės bei galiojančių kai kurių mokesčių lengvatų. Koks dokumentas tai liepia daryti? Kas matė šį dokumentą? Parodykite visiems. Kokia čia direktyva, koks paragrafas? Privalote apie tai informuoti visuomenę. O gal egzistuoja kokie slapti susitarimų protokolai, apie kuriuos žmonės nieko nežino?

Jeigu remiatės ekonomikos atgaivinimo planu, pagal kurį Lietuva įsipareigojo įvesti papildomus mokesčius, kurie mažiausiai daro žalos ekonomikai, tai yra daugybė kitų mokestinių priemonių. Kita vertus, taip, NT mokestis fiziniams asmenims, stambiajam verslui žalos nedaro, bet gali sužlugdyti daugelį namų ūkių, padaryti nepataisomos žalos nuosavybę turintiems žmonės. Naujasis NT mokestis gal ir „mažiausiai žalingas“ ekonomikai, bet žiauriausias žmonėms. Valdžia bando eiti lengviausiu keliu, galvodama, kad Lietuvos žmonės užguiti, įgąsdinti ir nemoka pastovėti už save. Pagaliau, ką tai reiškia? Norėdami neprarasti ES eurų, pradėsime iš savo žmonių atiminėti butus ir namus? Gal tada geriau palikime tuos europinius pinigus, bet išsaugokime savo piliečių nuosavybę bei apginkime visaip trypiamą Konstitucijos principą, kad privati nuosavybė yra neliečiama. Naujasis NT įstatymas, kurį valdžia ruošiasi įvesti, numato, kad kiekvienas žmogaus nekilnojamas turtas bus apmokestinamas metiniu mokesčiu nuo 0,05 iki 4 proc. turto vertės. Kaip pastebėjo advokatas D. Vanhara, tarifas skiriasi net 80 kartų. Yra sunku suvokti mokestį, kurio žemutinė ir viršutinė riba skirtųsi 80 kartų. Žmones bandoma raminti ir viešai sakoma, kad didžiausių tarifų valdžia tikrai netaikys. Netikiu. Ir nereikia apgaudinėti žmonių bei laikyti jais naiviais. Jeigu nesiruošiate taikyti, tai kam įrašote į įstatymą? Išbraukite ir įrašykite tokį tarifą, kurį ruošiatės taikyti. Dėl konkretaus tarifo taikymo paliekama nuspręsti pačioms savivaldybėms. Jeigu savivaldybės galės spręsti, kokį konkretų tarifą įvesti savo teritorijoje, tai prie ko čia ES ir jos neva reikalavimai įsivesti NT mokestį? Įstatymas nėra šventas raštas, kurį kas nori, taip skaito ir supranta. Įstatymas veikia konkrečius žmones, daro įtaką jų gyvenimams ir likimams. Žmonės visą gyvenimą dirbo, mokėjo mokesčius, taupė, tam, kad galėtų įsigyti savo būstą. Kai kam gal pavyko ir antrą butą nupirkti, tam, kad iš nuomos pajamų galėtų prisidurti prie kuklios pensijos senatvėje. Pagaliau, kad galėtų juodai dienai atėjus, jį parduoti. Tai yra asmeninė žmonių investicija į savo, galbūt savo vaikų ateitį. Savotiška viso gyvenimo prasmė. Daug metų buvo sakoma, rūpinkitės savo ateitimi patys, žmonės tai ir darė. Dabar ateina valdžia ir sako – atiduok. Kaip kitaip traktuoti tokį valdžios elgesį, kada per 25 metus žmogus, mokėdamas po 4 proc., sumokės valdžiai antra tiek, kiek kainuoja jo būstas?

Valdžios atstovai senjorui sako: jokių problemų, jeigu neturi tiek pinigų, tai nemokėk. Bet, kai mirsi, tai tavo skolą vaikai ar kiti paveldėtojai turės apmokėti. Cinizmo viršūnė. Žmonės iš paskutiniųjų nusipirko savo butą, kad saugiau jaustųsi senatvėje, kad gal galės vaikams padėti, kad niekam nebūtų skolingi ir netarnautų. Ir staiga, naujas NT įstatymas juos pasiunčia į kapines su skolų kupra. Kaip senukus žiemą su rogėmis į mišką numirti išveža. Ne ką lengvesnė yra ir jaunų šeimų situacija. Būsto paskolos palūkanos su dabar užaugusiu Euribor sukasi apie 6 proc. Jaunos šeimos, paėmusios paskolas iš bankų, jau dabar suka galvas, kaip išsimokėti paskolas su didžiausiomis palūkanomis. Valdžia ruošiasi uždėti dar 4 proc. NT mokesčio. Per metus komerciniams bankams ir valstybei jau susidarys mokėti apie 10 proc. nuo būsto vertės sumą. Reiškia per 10 metų bus sumokama visa buto vertė. Kas iš jaunų šeimų galės pakelti tokią išaugusią mokesčių naštą? Tada teks nuosavus būstus palikti ir glaustis socialiniuose būstuose, valdiškose bendrabučiuose. Visi suvaromi į kibucus be savo nuosavybės. Kodėl? Ir kas norės tokioje nestabilioje situacijoje kurti šeimas bei auginti vaikus?

Ar kažkam dar iš valdžios rūpi žmonių psichologinė būklė? Ar kažkas vertina ir supranta, kad priėmus tokius įstatymus, žmonėms netikrumo bei nesaugumo jausmas tik padidės. Apie kokį dar saugumą kalbame nuo išorinių grėsmių, jeigu pati valdžia savo sprendimais žmonių gyvenimus daro nesaugius. Naujajame NT mokesčio įstatyme nėra išskirta aiškių kriterijų, pagal kuriuos mokesčio tarifo taikymas būtų diferencijuojamas. Tai reiškia, kad viskas priklausys nuo valdžios valios ir užgaidų. Pavyzdžiui, valdžią gali užsimanyti užkelti maksimalų tarifą tiems, kas nuomuoja antrą savo būstą. Iš esmės tai sunaikintų būstų nuomos verslą ir atimtų iš žmonių bet kokias pajamas. Nuomuodamas būstą, žmogus per metus negauna pajamų daugiau negu 5 proc. nuo nuomuojamo objekto vertės. Pirmiausiai, ne visus ištisus metus būstas būna išnuomuotas, dar reikia sumokėti 15 proc. pajamų mokestį, o kur dar eksploatacinės išlaidos, remontai. Apmokestinus tokį žmogaus turtą NT mokesčiu reikš, kad žmogus turės daugiau sumokėti, negu gauna. Gal su tokiais NT mokesčiais norima žmones suvaryti į pensijinius fondus, nes iš jų atimama alternatyva patiems pasirūpinti saugesne senatve? Vietoje kaupimo pensijų fonde, dažnas nusipirko butą ar du ir tokiu būdu prisiduria prie senatvės išmokos. Kodėl norima vėl visus suvaryti į didžiųjų pensijinių fondų, valdomų tų pačių bankų, glėbį? Kurie dažnai dirba nuostolingai. Kuriuose kiti valdo tavo atneštus pinigus ir nuo tavęs niekas nepriklauso. Nėra jokių garantijų, kad kaupdamas ten tu galėsi išsiimti pinigus kada nori ar turėti naudos senatvėje. Kodėl naikiname žmonių nuosavybės jausmą? Kodėl atimame galimybę žmogui pačiam rūpintis savo gyvenimu? Paradoksas yra ir tai, kad Lietuvoje yra mokami du NT mokesčiai. Vienas už būstą, o kitas už žemę, ant kurios yra būstas. Žemės mokestis, kurį moka žmonės, siekia nuo 0,01 iki 4 proc. sklypo vertės. Įvedus NT mokestį ir pritaikius maksimalius tarifus, žmonės mokėtų už vieną visą NT objektą apie 8 proc. nuo objekto vertės. Tai yra beprotiškai didžiulis turto apmokestinimas. O tokių mokesčių administravimas irgi yra painus ir brangiai kainuoja. Todėl reikėtų žemės sklypą ir pastatą, ant kurios jis stovi, vertinti kaip vieną bendrą NT objektą. Aiškumo būtų kur kas daugiau. Kalbant apie naujo NT mokesčio administravimą, tai siūloma eiti pačiu sudėtingiausiu biurokratiniu keliu. Nustatomos medianos, koeficientai ir kiti mokesčių mokėtojams sunkiai suvokiami dalykai. Jau dabar aišku, kad kuo sudėtingesnė mokesčių skaičiavimo metodika ir administravimas, tuo daugiau erdvės atsiranda įvairioms landoms, machinacijoms ir valdininkų piktnaudžiavimams. Kodėl politikai priima tokius žmones žalojančius sprendimus? Gal čia vyksta koks lėtas socialistinis perversmas, norint viską iš visų atimti? Nemanau. Viskas kur kas paprasčiau.

Pirmiausiai, tokius sprendimus lemia nesupratimas, gyvenimiškos išminties ir patirties stoka. Daugelis šiandieninės valdžios atstovų nėra dirbę normalaus darbo, kur tavo atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų. Jie atlyginimus pripratę gauti iš biudžeto. Jie galvoja, kad pinigai savaime auga ant medžių ir bet kada gali jų pasiskinti. Gyvena iliuzijų pasaulyje arba savo susikurtuose socialiniuose burbuluose, kurie labai skiriasi nuo realaus gyvenimo.Kitas dalykas, kad visos partijos suvienodėjo, nebeturi vertybinių ir ideologinių orientyrų. Neliko jokios idėjų kovos. Gal visoje toje beveidėje masėje galėčiau išskirti LVŽS. Jie bent turi vieną nuoseklią idėją ir jai atstovauja – lietuviškumo puoselėjimas bei kova prieš žalingus žmonių įpročius. Kai nebelieka ideologinio stuburo, nieko nėra keista, kad save dešiniaisiais ar liberalais vadinačios partijos, kurios dabar ir yra valdžioje, su nedidelėmis išimtimis balsuoja už socialistinius įstatymus, kurie kėsinasi į žmonių nuosavybę. Būtent, vadinamųjų dešiniųjų rankomis ir vyksta lietuvių tautos išbuožinimas. Vardan ES, vardan didesnių valdiškų pinigų, vardan tuščio savęs susireikšminimo… Ir dar. Mano pasiūlymas Lietuvos universitetams, aukštosioms mokykloms – kaip įmanoma greičiau pradėkite dėstyti valstybės bei viešųjų finansų valdymo programas. Nes dabar valdyti valstybės ateina visiškai nepasiruošę, atsitiktiniai žmonės. Jeigu jau labai trūksta pinigų valstybės biudžete ir nemokame jų taupiai išleisti, tai yra kiti būdai, kaip padidinti pajamų surinkimą. Pavyzdžiui, įveskite vienkartinį NT mokestį, kuris būtų sumokamas perkant NT sandorio metu. Įstatyme aiškiai apibrėžkite kriterijus, kada mokamas NT mokestis, kai, pavyzdžiui, yra apleistas ir netvarkomas turtas. Pagaliau atsakykite, kodėl Lietuvoje Sodros mokesčiu neapmokestinamos visos pajamos, o tik tos, kurios susijusios su darbo santykiais? Na, pagaliau, siūlykite progresinius mokesčius, kad daugiau gaunatys pajamų, daugiau ir sumokėtų. O gal tiesiog reikėtų pradėti nuo skaitmenizacijos ir viešojo sektoriaus pertvarkos?

Nebauskite žmonių už tai, kad jie sumokėjo mokesčius valstybei ir iš sutaupytų pajamų įsigyjo NT. Nežlugdykite tų, kurie stengiasi iš paskutiniųjų patys pasirūpinti savo ir savo artimųjų ateitimi. Nenužudykite tos Lietuvos, kuri stengiasi turėti, o ne ta kuri tik siekia gauti. Dar lieka viltis, kad prezidentas išgirs ir supras – vetuos įstatymą, kuris apmokestina, net ir vienintelį žmogaus būstą.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

 

ByAlvidas

Trumpi pamąstymai apie pagarbą, patyčias, rinkimus

Nieko naujo. Artėja eiliniai rinkimai. Vėl mažuma rinks valdžią daugumai, o po rinkimų dauguma keiks
mažumos išrinktą valdžią. Tai jau tapo įpasta mūsų mažoje Lietuvoje, kurioje vis labiau darosi ankšta
įvairioms nuomonėms… Todėl po truputį įvedami apribojimai… kitaip mąstantiems… nepastebimai…
nevaržant laisvės…
Mes vis dar kalbame apie patyčias mokyklose… mes nesiliaujame kalbėti apie patyčias mokykloje… apie
nepagarbą mokytojams… bet… patys vis mažiau gerbiame vienas kitą… vienas kito nuomonę… patyčios
mokykloje tik atspindys to, kas vyksta aukštai.
Kaip nebūtų keista, mes vis renkame į valdžią tuos, kurie nerenka žodžių kalbėdami apie tautą… vis lipame
ant to paties grėblio, keikiame išrinktus… ir vėl kartojame tas pačias klaidas… gal vertėtų sustoti,
susimąstyti ir pradėti galvoti… savo galva… nekartojant svetimų minčių… gerbiant save ir artimą savo…
bent jau gerbiant, jei nebemokame vienas kito krikščioniškai mylėti…
Tiek nedaug mūsų liko… skelbiamais skaičiais pasitikėti negalima, kaip ir esama valdžia…
Kada gi mums bus skirta išnykti kaip dūmui? Kiek laiko dar liko? Sustoti, susimąstyti

Rima Štefane (Varkalytė)

ByAlvidas

Rimos Štefane – Atviras laiškas

Brangūs Lietuvos Respublikos vadovai, esami ir būsimi,

 

Jūsų Ekscelencija p. Gitanai Nausėda,

gerbiama Premjere Ministre p. Ingrida Šimotyte,

 

Kviečiu pokalbio ne apie pasaulinius įvykius, ne apie karą. Apie Lietuvos sopulius…

Nėra pinigų mokytojų, gydytojų, policininkų atlyginimams… Daug kam nėra pinigų… Taip sakote jūs. Sėdintys valdžioje. O kokia tikroji tiesa?

 

Noriu užduoti tik du klausimus:

Pirmas klausimas: kodėl mūsų valstybėje viena deklaruojama, kita įtvirtinama:

 

Lietuvos Respublikos Konstitucija. I skirsnis. Lietuvos valstybė.

1 straipsnis. Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

 

Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas.

20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė.

6 dalis.

Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nelaikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.

Akivaizdu, kad teisės aktais įtvirtinta biurokratijos (valdininkijos, valdžiažmogių ir pan. ir t.t.) diktatūra.

Valstybės, savivaldybės, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bei tarptautinių viešųjų organizacijų vadovai, kaip ir pačios institucijos įstaigos ir organizacijos, nebus patraukti atsakomybėn net, jei jų veiksmai akivaizdžiai kenks Lietuvos Respublikos ir jos piliečių interesams ir gerovei.

Gal laikas šią situaciją pakeisti?

Taigi, ieškodami priešų savo viduje, pradėdami interpeliacijas dėl nepasitikėjimo, pirmiau pažvelkime, kas labiausiai kenkia Lietuvai ir už tai yra nebaudžiamas.

 

Antras klausimas: kam Lietuvoje tarnauja „teisingumas“?

 

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS NUOSTATAI.

 

17.9.  atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, viršijančio 30 tūkst. eurų, mokėjimą iki vienų metų, priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigių, viršijančių 30 tūkst. eurų, išieškojimo laiką iki vienų metų, paskirtų baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, išieškojimą iki vienų metų, atleisti nuo delspinigių ir baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimo;

17.10. pripažinti valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;…“

(Patvirtino buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė)

 Sodra vis dar išieško skolas nuo 4 eurų, ramia sąžine nuskaitydama nuo Lietuvos gyventojų sąskaitų nedideles sumas. Juk reikia imituoti darbą. Tačiau labai labai didelės skolos yra pripažįstamos beviltiškomis. O… švaistūnai, nemokėję privalomų mokesčių, paslėpę savo turtus, yra prilygintini kone socialiai remtiniems. Vargšeliai švaistūnai, jie ir toliau galės užsiimti mylima veikla.

Kiek baudžiamųjų bylų buvo pradėta…? Kiek švaistūnų nubausta… ? Ar sužinosime šią informaciją bent kada nors…? Sakykite, kokio gi dydžio nuostolius dėl netinkamo Sodros darbo patyrė Lietuva? Kas įvardys šią sumą… bent už praėjusius 10 ar net 5 metus…

Per Jūsų valdymo laikotarpį, Jūsų Ekscelencija p. G. Nausėda, Premjere Ministre p. I. Šimonyte…

O Lietuva laisva daugiau kaip 30 metų… Kas tam tikrą laikotarpį, nuolat, suėjus senaties terminui, nurašomos šios beviltiškos skolos… kažkam džiaugsmas… kažkam ašaros… Lengviausia plėšti mažiausiai turinčius… Jei valstybiniuose teisės aktuose yra įteisintos vagystės, apie kokį teisingumą mes kalbame?

Būsiu dėkinga sulaukusi bent trumpo viešo atsakymo.

Moteris neturėti ne tik širdies, bet ir proto, neigianti Lietuvos pažangą socialinėje srityje.

Taip, aš matau išpuoselėtus miestus ir kaimus. Išpuoselėtus … už svetimus pinigus… Lietuviai išmoko įsisavinti svetimus pinigus.

O ar patys mokame uždirbti, sėdintys valdžioje, nebaudžiami, amžini diktatoriai? Ar patys mokame uždirbti, nepavertę vergais ar baudžiauninkais savo tautiečių?

Pagarbiai,

Rima Štefane (Varkalytė)