Lietuvos centristų tikslai
Valstybės nuosavybė vaizduojama gūdžių praeities amžių atgyvena. Žmogaus išlikimas paliktas tik jo paties atsakomybei, varžomai dar ir nacionalinės biurokratijos pretenzijų. Nuvertinta pati žmogaus gyvybė ir žmogiškasis buvimas. Tokia situacija reikalauja radikalių valstybės gyvenimo reformų, garantuojančių mūsų išgyvenimą savo pačių žemėje ir lietuvių tautos išlikimą. To siekiame, vadovaudamiesi šiomis vertybėmis:
ŽEMĖ: Lietuva – gražiausia ir patikimiausia Žemės vieta.
Ir mes ją visokeriopai gražiname: tvarkom savo miestus ir kaimus, tiesiam kelius ir takus, sodinam miškus ir parkus, prižiūrim sodybas ir butus. Išvažiuojam tik užsidirbti, pailsėti arba pamatyti kitus kraštus ir įsitikinti, kad už Lietuvą geresnės šalies nėra.
ŽMONĖS: lietuviai – drąsi, darbšti ir išmintinga tauta.
Ir mes ne tik tęsiame jos gyvastį, kurdami buvimą savo žemėje garantuojančias sąlygas ateities kartoms, bet ir telkiam visus baltus, tiek savo šalyse gyvenančius, tiek po pasaulį pasklidusius. Lietuvių patriotizmas – visų baltų vienybės laidas.
VALSTYBĖ: lietuvių valstybė – nepriklausoma demokratinė Respublika
1990 m. kovo 11 d. lietuvių tautos atkurtos valstybės 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtos Konstitucijos 1 straipsnis yra pirmą kartą per tūkstantį Lietuvos istorinio gyvenimo metų Lietuvos valstybingumą tobulai apibrėžęs juridinis postulatas. Jį pakeisti galėtų tik tautos referendumas, savo galia viršijantis tuometinę suvereno valią. Mums jis nekintamas.
ŪKIS: Lietuva kuria reproduktyvų nacionalinį ūkį.
Lietuvos valstybė organizuoja tokį valstybinio ir privataus ūkio sektorių bendradarbiavimą, kuris garantuoja pragyvenimo minimumą visiems socialinės saugos asmenims (kūdikiai, vaikai, jaunimas, seneliai, invalidai, ligoniai) ir laiduoja normalią tautos fizinę ir dvasinę plėtotę.
KULTŪRA: kultūros kūryba yra prioritetinė tautos veiklos sritis.
Moderniajame pasaulyje lietuvių tauta gyvena vos antrą šimtmetį. Išmokti kurti, saugoti ir prižiūrėti dvasinio gyvenimo tradicijas, mąstymo sugebėjimus perteikti plačiausiems visuomenės sluoksniams, o moderniąją meno ir kultūros kūrybą paremti mūsų dvasinių tradicijų pamatais – reiškia ne tik išsiugdyti autentiškai ir tikros kultūros kūrimo sugebėjimą, bet ir išsivaduoti tikrai laisvam ir nepriklausomam gyvenimui.
PAŽANGA: gyvenant mieste būti su kaimu. Ir ATEITIS: šeima – tautos gyvybės lopšys.
Nūdienos Lietuva – iš etninės kaimo kultūros iškilusi Lietuva. Mūsų idealas – ne daugiaaukščių uždengtas horizontas, o vėjo elektros jėgainė kviečių lauke. Visavertę jaunąją kartą – tautos tęstinumo bangą – išugdyti gali tik šeima. Šeimos tėvai yra visuomenės pasididžiavimas, jiems – valstybės globa. Motina yra svarbiausias tautos veikėjas, ji valstybės ne tik gerbiama, bet ir iš valstybės iždo atlyginama.
Paskutinės naujienos
Sekite Lietuvos centristų naujienas
RINKIMAI VENGRIJOJE
Vytautas Sinica Matau daug labai skirtingų reakcijų į rinkimus Vengrijoje ir drįstu pridėti savąją, nepaisant temos jautrumo. Kaip vert
SKIRKITE 1,2 % PAJAMŲ MOKESČIO CENTRISTŲ SĄJUNGAI
Kiekvienais metais iki gegužės 1 d. galima pateikti prašymą, kad sumokėto pajamų mokesčio dalis būtų pervesta LR Labdaros ir paramos
Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kaip atkurti motinystės prasmę teisėje ir kultūroje
Kristina Zamarytė-Sakavičienė, Lietuvos teisingumo viceministrė Mūsų kaimynai latviai atliko įdomų tyrimą. Laura Pirsko ir jos kolegos
Vieno matmens Lietuvos užsienio politika
Valentinas Beržiūnas Išsamiau apie Lietuvos užsienio politiką. Įprastai didžiosios dalies pasaulio valstybių užsienio politika ver
Vytautas Čepas SVAIGULYS
Iš anksto atsiprašau "teisingai mąstančių" ir prašau neįsižeisti. Verčiau prisiminkime! Dar visi neseniai per Europą ritosi džiugi en
„Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius”,
Vidmantas Valiušaitis Vakar viena akim žvilgterėjau į debatus per TV apie "migracijos politiką". Kai istorijos žinios siekia tik ti
Prezidento rinkimai baigėsi
Vidmantas Valiušaitis Prezidento rinkimai baigėsi. Baigėsi taip, kaip kai kas ir pageidavo - pirmame ture. Kadangi antrasis ratas tebus for
Vytautas ČEPAS: Išlietuvinimas ir išsilietuvinimas
Ne iš karto pastebėsi, kuo šie du žodžiai skiriasi. Dvi raidės - ir akimirksniu prievarta virsta savanoriškumu! Aiškiau kalbant, pirmu