Centrizmo problematika Lietuvoje

ByAlvidas

Centrizmo problematika Lietuvoje

Centrizmas kaip terminas dažnai vartojamas moderniojoje Lietuvos politinėje istorijoje. Jį savinasi įvairios partinės organizacijos norėdamos maskuoti tikrąją savo ideologinę pakraipą. Tokia politikų manipuliacija centrizmu daro šį terminą neaiškų. Centrizmas tapo lyg ir neapibrėžta ideologine orientacija politiniame gyvenime. Vis dažniau išgirstama apie centro dešiniąsias ar centro kairiąsias politines jėgas. Ši tema dar nėra politologų, istorikų mokslinių tyrinėjimų objektas. Centrizmo problematika Lietuvoje plačiai nenagrinėta.

Humanizmas, svarbiausia naujųjų laikų visuomenės orientacija, pagimdė liberalizmą – pirmą naujųjų laikų politinę doktriną, deklaravusią žmogaus veiklos laisvę. Kaip reakcija į liberalinį radikalizmą susiformavo konservatizmas. Liberalizmo ir konservatizmo kovoje gimė XIX amžiaus demokratija, kapitalizmas ir juo grindžiama pasaulio imperinė sistema, kurioje subrendo socializmo (komunizmo) doktrinos, pasaulinės „dviejų stovyklų“ sistemos ideologinis pamatas ir epochos ideologinės konfrontacijos esmė. Socialistinis radikalizmas pagimdė dvi savo valstybinės raiškos formas – komunistinę ir nacionalsocialistinę, vieną – kosmopolitinę, kitą – nacionalistinę, kurių susirėmimas užtruko beveik visą XX amžių. Nacionalistinio tipo diktatūros buvo įveiktos sparčiau, kosmopolitinio – tik prieš amžiaus pabaigą. Komunizmo ir antikomunizmo kova ir šiandien linkusi reikštis senaisiais komunizmo ir fašizmo protrūkiais arba ramesnėmis kosmopolitizmo ir nacionalizmo tėkmėmis. Kosmopolitizmu linkęs naudotis liberalizmas, nacionalizmu – konservatizmas. Kiek šiais pagrindais remiasi kairės–dešinės konfrontacija, tiek jos abi stovi ant istoriškai išnaudotų politinių ir idėjinių pamatų. Asmenų dvasiškumą ir visuomenių tautiškumą laikydama gyvenimo įvairovės bei turiningumo ištaka,

Centristinė politika – tai nacionalinės valstybės pilietinės visuomenės kūrimo bei jėgų tam darbui telkimo politika. Šia prasme ji atsiliepia ir pasaulio, ir Lietuvos aktualiausiems interesams.
“Kapitalizmas išsėmė save taip, kaip anuomet save išsėmė socializmas. Tik socializmas įėjo į savo pertvarką, o kapitalizmo laukia pervarta.” Centrizmas konceptualiai koreguoja tradicines kairiąją ir dešiniąją ideologijas. Kairioji ideologija pagrindiniu gyvenimo faktoriumi laiko darbą. Dešinioji – turtą. Centrizmas abi vertybes – ir darbą, ir turtą – laiko nepakeičiamomis ir teigia, kad tik jų integravimo projektas gali tapti gerovės visuomenės pamatu.

Kaip politinio veikimo būdas ir politikos vykdymo forma centrizmas reiškiasi teisingu visuomenės interesų derinimu ir jų balansu, valstybės stabilumu ir patikimumu. Remdamasis asmens prioritetu, ieškodamas jo asmeniškumą išsaugančių visuomeninio bendravimo formų ir normų, kurdamas dalinumų ir priešpriešų įveikimo galimybes, tame tarpe ir valstybės bei jos institutų pagalba, centrizmas tampa visuotinių ir bendrų vertybių ugdymo metodika ir šiuolaikinio – atsakingo – žmogaus laisvės ideologija.