Alvidas Šimkus
Parašęs šį sakinį pamąsčiau ir sakinio gale parašiau klaustuką – tai ne teiginys, o klausimas. Tikiuosi nebūsiu toks kategoriškas kaip prokuratūra, kuri visai Lietuvai paskelbė, kad man, Alvidui Šimkui, buvusiam Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariui, iškeltas civilinis ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes einant tarybos nario pareigas buvo kompensuota 5 772 eurų už kurą, 160 eurų už smulkios vertės elektronikos prekes, o 900 eurų nepagrindžiau apskaitos dokumentais. Teismo nebuvo. Kokį verdiktą priims teismas – neaišku.
Mano paaiškinimo prokuratūra neprašė, tik prokurorė telefonu informavo, kad atvykčiau į prokuratūrą pasirašyti susitarimo dėl pinigų grąžinimo į savivaldybės biudžetą. Atsakiau, jos išmokas gavau teisėtai, pateikti dokumentai buvo visapusiškai įvertinti. Dokumentus tikrino STT ir nenustatė dokumentų klastojimo atvejų. Taip pat niekas neskundė ir gautų išmokų fakto. Tai kodėl turėčiau grąžinti tai, kas man teisėtai ir teisingai buvo išmokėta? Tuomet prokurorės atsakymas buvo trumpas – ,,Duodu jus į teismą!“. Į mano klausimą, ar reikia atvykti duoti parodymų, prokurorė atsakė, kad nereikia, ir nelaukdama teismo visai Lietuvai paskelbė, kad esu nesąžiningas pilietis. Tai netiesa. Taigi, pavadinime esantis žodis ,,piktnaudžiauja“ yra vietoje ir laiku.
Įprasta praktika Lietuvoje, kad teismai beveik besąlygiškai patenkina prokuratūros ieškinius, todėl prokurorams nebereikia stengtis surinkti svarių įrodymų. Opinija ,,Nuteisk, nubausk politiką“ tapo mados reikalu. Pastaruoju metu teismų įrankiu masiškai susidorojama su buvusius miestų tarybų nariais. Bet gi prokuratūra, kaip šalies teisėsaugos dalis, kuri turi ginti visuomenę nuo neteisybės, dabar pati ima elgtis neteisingai ir negarbinai.
Beveik visi 2019–2023 metų kadencijos Klaipėdos miesto tarybos nariai grąžino tūkstantines sumas be teismo, užteko vien prokuratūros spaudimo. Kaip man pasakojo vienas praeitos ir dabartinės miesto tarybos narys, prokurorė užtikrintai teigė, kad Lietuvoje dar nebuvo laimėta nė viena byla, ir jei tarybos narys sugrąžins pinigus, daugiau jo ,,nejudins“ ir šio fakto neviešins. Yra toks juokelis, kad „musę ir politiką galima užmušti laikraščiu“. Yra dalis tiesos! Politikai itin vengia neigiamos nuomonės apie save viešinimo, nes žmonės, perskaitę tokį neigiamą straipsnį, neįsigilindami įsitveria minties, kad politikas kaltas ir nedoras. Paaiškinti realią situaciją visuomenei tampa sudėtinga, nes be visi politikai turi gerų politinės komunikacijos kompetencijų. Taigi, aš bandysiu teismui įrodyti, kad esu pagrįstai gavęs kompensacijas, nes turiu nemažai tai įrodančių dokumentų.
Prokurorė, remdamasi atstumu nuo mano namų iki savivaldybės ir darbo, apskaičiavo, kad aš galėjau nuvažiuoti 1,2–1,8 kilometro. Tačiau tarybos nario funkcijos neapsiriboja tik dalyvavimu posėdžiuose savivaldybėje ir ,,sėdėjimu“ darbo vietoje. Tarybos narys yra išrinktas miestiečių, ir jis privalo vykti dalyvauti susitikimuose su rinkėjais, realiais veiksmais reaguoti į žmonių skundus nuvykstant į problemines miesto vietas ir pan. Deja šiuos veiksnius prokurorė išbraukė iš tarybos nario veiklos. Prokurorė ieškinyje pateikė gautus Lietuvos techninės įmonės asociacijos „Transeksta“ duomenis, kad mano kadencijos laikotarpiu (neskaitant 2023 m.) su automobiliais, kuriais aš naudojausi, iš viso nuvažiuota 132 770 kilometrų. Vidutinė kuro kaina tuo metu buvo 1,28 euro, vidutinis kuro sunaudojimas 100 km skaičiuojamas apie 10 litrų. Nuvažiuoti šiam atstumui reikalingam kurui apmokėti reikia apie 19 000 eurų. Savivaldybės kompensuota 5 772 eurų. Patikinu, kad didžioji dalis kilometražo buvo panaudota tiesioginei politinei miesto tarybos nario veiklai. Dalis kilometražo buvo skirta politinei veiklai, pavyzdžiui, susitikimams su kitų savivaldybių tarybų nariais, su kuriais dalijomės patirtimi, tarėmės, mokėmės vieni iš kitų. Kitų miestų geroji patirtis, gali būti pritaikyta savam mieste. Visa tai dėl savo miesto ir miestiečių. Prokuratūra teigia, kad neturėjau teisės pilti kuro kitoje savivaldybėje, tačiau tai draudžiančio teisės akto nenurodo, reglamente kuriuo vadovavomės tokio draudimo nėra. Ar turime mokytis tik iš savo klaidų?
Prokuratūra pranešime rašoma: tyrimo metu taip pat nustatyta, kad A. Šimkaus apskaitos dokumentais nepagrindė ir 900 eurų, todėl ši suma taip pat laikytina nepagrįstai išmokėta. Apie tai, kad nėra dalies laikotarpio apskaitos dokumentų, mane informavo Savivaldybės kontrolieriai, kai buvau nuvykęs į Danės g. esantį jų biurą. Grįžęs namo pažiūrėjau savo teiktas ataskaitas ir aptikau, kad šią ataskaitą esu pateikęs, tai patvirtina ir ataskaitą gavusios darbuotojos parašas. Pasikabinau kontrolierei ir paklausiau, kodėl teigia, kad nėra ataskaitos, jei aš turiu šią ataskaitą ir jos pateikimą patvirtinimą. Man buvo atsakyta, kad galbūt dokumentas kažkur prapuolė, nes daug kas šiuos dokumentus naudojo, pavyzdžiui, prokuratūra, STT, kontrolieriai. Kuo toliau – tuo gražiau. Neturėdami dokumento kontroliuojantys, tikrinantys ir vertinantys funkcionieriai tradiciškai nuėjo lengviausiu keliu – apkaltino mane nepateikus dokumento ir pareikalavo grąžinti pinigus. Negi taip sudėtinga atsekti dokumento kelią? Įprastai kiekvienas suinteresuotas asmuo, gaunantis dokumentus, turi pasirašyti jų perdavimo gavimo aktą, todėl išsiaiškinti, kurioje grandyje dingo dokumentas nėra sunku. Negi dokumentai buvo perduodami kaip estafetės lazdelė? Tai tiesiog profesinis aplaidumas, neteisinga ir neteisėta.
Prokuratūra rašo ir apie smulkias išlaidas prie avanso apyskaitos bei teigia, kad kompensuotos reglamente nenumatytos išlaidos sudaro 162,73 euro. Šio išlaidos patirtos įsigijus telefono kroviklį ir silikoninę nugarėlę. Savivaldybės įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad tarybos nariui kompensuojama su jo veikla susijusios išlaidos. Numatyta kompensuoti pašto, telefono išlaidas. Įstatymas numato, kad tarybos narys gali naudotis telefonu. Tačiau audituojanti įstaiga nenori pripažinti telefono adapterio, kuriuo yra pakraunamas telefonas, tarybos nario išlaidomis. ,,Alio, klausau“ dabar sakomas ne vien laidiniu telefonu, kuriam nereikia įkrovimo. Net vaikams aišku, kad silikoninė nugarėlė reikalinga tam, kad telefonas ilgiau tarnautų. Kas gali paneigti, kad šios išlaidos nėra skirtos telefono aptarnavimui?
Čia stengiausi glaustai aprašyti, kuo esu kaltinamas, ir bandau visuomenei paaiškinti, kodėl nepasidaviau prokuratūros spaudimui ir nusprendžiau ginti savo garbę teisme.
Suprantu, kad bus sunku, nes prokurorams rinkti įrodymų, kad neteisėtai panaudojau gautas kompensacijas nereikia, pakanka ieškinyje parašyti ,,A. Šimkus turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas vykdant Tarybos nario tarybos nario funkcijas, tačiau realiai gavo kelis kartus daugiau, negu turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą, negu priklausė pagal teisinį pagrindą.“
Kadangi jokio dokumento nėra nurodyta, tuomet teisinis pagrindas – tai tik siauras prokurorų suvokimas, kaip turi elgtis politikas. Deja, tai ženkliai skiriasi nuo politiko realaus veikimo būdo.
Įrodymų padarius žalą nėra, teisės aktų pagal kuriuos kvalifikuojama pažeidimas – nėra. Yra tik prielaida – negalėjo, remiantis teiginiu ,,Savivaldybės tarybos narių nepagrįstai naudojamos jų veiklai skiriamos savivaldybės lėšos neabejotinai pažeidžia viešuosius interesus, nes daroma ne tik tiesioginė materialinė žala savivaldybei kaip institucijai.“
O kaip su nekaltumo prezumpcija?
Ar dabar, praėjus eilei metų, turiu gintis ir įrodinėti, kad esu nekaltas?
Per visą savo, Klaipėdos miesto tarybos nario veiklos kadenciją, einant Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininko, Etikos komisijos nario ir kitas pareigas, jokių priekaištų ar pretenzijų dėl savo veiklos nesu sulaukęs. Priešingai, esu gavęs Klaipėdos mero padėkų už gerą darbą. Suprantu, kad įrodyti savo nekaltumą praeities veikloje bus sudėtinga, tačiau esu išsaugojęs veiklos dokumentus, žmonių prašymus, todėl sieksiu teisme įrodyti, kad veikiau atsakingai, teisėtai ir sąžiningai. Tai mano, kaip ir kiekvieno piliečio, pareiga.
