„SEPTYNIOS DIDŽIOSIOS NUODĖMĖS“, KURIOS LEMIA IŠRINKTOS VALDŽIOS KOKYBĘ

ByAlvidas

„SEPTYNIOS DIDŽIOSIOS NUODĖMĖS“, KURIOS LEMIA IŠRINKTOS VALDŽIOS KOKYBĘ

Andrulėnas Zenonas.

Yra valstybių, kurių piliečiai patenkinti parlamento ir vyriausybės veikla, bet yra ir tokių, kuriose smerkiama ir niekinama valdžia. Ypač nemėgstama dabartinė Lietuvos valdžia. Ir tai dėsninga, kadangi pastaruoju metu žmonės rinkimuose dalyvauja negausiai. Ar valdžia kalta, kad mes neaktyviai dalyvaujame rinkimuose, ar patys esame kalti, jog neatvykstame balsuoti ir tokiu būdu sudarome sąlygas interesų grupėms išsirinkti „savus“, kurie būdami valdžioje rūpinasi iš esmės tik „savųjų“ interesais. Kad piliečiai neatvyksta balsuoti, girdime pasiteisinimą, jog „nėra iš ko rinktis“. Kita vertus, dažnai girdime sakant, kad žmonės turi tokią valdžią, kokios jie patys yra verti. Abiem atvejais, atsakomybė už išrinktą blogą valdžią, nuo kurios priklauso ir vykdomoji bei teisinė valdžia, atitenka būtent mums patiems.
Taigi, kas lemia išrinktos valdžios kokybinę veiklą? Ogi „septynios didžiosios nuodėmės“, kurias turime pripažinti:
1. daugumos, ir kas ypač svarbu, išsilavinusių ir dorų piliečių nusišalinimas nuo šalies politinio gyvenimo. Tai sudaro sąlygas prasibrauti į politinį gyvenimą karjeristams, savanaudžiams, prisitaikėliams, perbėgėliams iš vienos partijos į kitą. Kai tokie žmonės politiniame gyvenime pradeda dominuoti, tada jie sudaro kandidatų sąrašus, į kuriuos pažiūrėjęs rinkėjas nusprendžia, kad „nėra už ką balsuoti. Ir kalčiausias čia tas, kuris smerkia valdžią, o pats nedalyvauja politiniame šalies gyvenime;
2. partijų neapibrėžtumas ideologiniu požiūriu. Ypač tais atvejais, kai į politinę partiją buriasi ne bendraminčiai, o ji pasirenkama pagal dominuojantį lyderį, kurio pasaulėžiūra netvirta, kuriam neaiškios jo politinės partijos vertybės, nepakankamai aiški idėjinė kryptis. Tai būdinga „importuotiems“ iš kitų partijų lyderiams, perbėgėliams;
3. nepakankamas piliečių domėjimasis partijų ideologija ir pasidavimas populistinėms vilionėms;
4. piliečių neatvykimas balsuoti per rinkimus. Daugelis to dar nesupranta, kad nebalsuodami, mes vis tiek dalyvaujame rinkimuose ir mūsų balsai „atitenka“ nežinia kam. Galbūt paremti net savo priešininkus. Todėl visiems suprantama, jog galutiniai rinkimų rezultatai būtų buvę kitokie, jeigu būtų daugiau rinkėjų atvykę balsuoti;
5. per mažai piliečių kontroliuojama valdžia. Piliečiai nepasinaudoja tomis teisėmis, kurias suteikia konstitucija ir įstatymai, nuolaidžiauja valdžios, ypač vietinės, savivalei;
6. per mažas piliečių bendradarbiavimas su žiniasklaida. Jeigu apie pastebėtas valdžios institucijų klaidas, informacijos slėpimą, juo labiau neteisėtus veiksmus piliečiai informuotų žiniasklaidą, ji galėtų operatyviai tai paviešinti ir verstų valdžios institucijų žmones pasistengti geriau ir sąžiningiau atlikti savo pareigas;
7. piliečių teisinis nihilizmas ir pakantumas įvairiems nusižengimams. Kai žmogus praeina pro šalį aiškiai matydamas, kad daromas viešosios tvarkos pažeidimas ar kitoks nusižengimas ir nesiima jokių veiksmų, kad tokių dalykų nebūtų.